„Ką pasaka mums mena…“
Kiekviena Lietuvos valstybinė šventė priverčia susimąstyti apie tai, kas mes esame ir kur einame, kur mūsų šaknys, iš ko galime semtis stiprybės. Mūsų gimnazijoje jau daugelį metų vyrauja tradicija, minint Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją, atsigręžti į lietuvių literatūrą ir kultūrą, tautos praeitį ir šiandieną susieti atsiremiant į klasikinius tekstus ir kūrinius.
Šiais metais pasirinkta Lietuvos istoriją papasakoti teatralizuotu lietuvių liaudies pasakų motyvais paremtu vaidinimu „Ką pasaka mums mena…“. Jo pamatu tapo visiems gerai žinomos ir atpažįstamos istorijos apie dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, Eglę žalčių karalienę, Sigutę, meškos trobelėje paliktą mergaitę, Elenytę ir kitos. Teigiami moteriškieji pasakų veikėjai, susidurdami su piktosios pamotės-raganos blogiu, visada sulaukdavo pagalbininkų globos ir užtarimo, todėl atlikdavo tris darbus bei nugalėdavo neteisybę. Mokinių parengtame vaidinime našlaitėle tapusi Lietuva taip pat įveikia visus išbandymus, įgyja stebuklingų daiktų ir dovanų, kurie padeda atsikratyti pamotės-raganos, bei susigrąžina namus ir laisvę… Mergelės-Lietuvėlės nelengvą gyvenimo kelionę simboliškai įrėmina džiugios ir viltingos dainos „Mano gimtinė“ bei „Grįžtu namo“.
Pasak renginio vedėjų, „tautos stiprybė – šaknyse“, o „istorija nutikusi kadais ir šiandien kaip gyva, nes pasakos nėra, kur būtų nelaiminga pabaiga, tad gėris blogį per amžius nugalės, o mūs šalis kaip kažkada klestėjo, taip ir toliau klestės“.
Linkime neužmiršti Lietuvos tvirtybės šaltinio, ateinančio iš senolės pasakų ir praeities legendų, nes tik prisimindami ir vertindami tai, kas buvo, sėkmingai kursime tai, kas bus.
Lietuvių kalbos mokytoja Diana Jelmakaitė