- Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą ugdymo procese vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 patvirtinta „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata“ ir gimnazijos ,,Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese nustatyta tvarka“(GUP).
1.1. Mokytojas, remdamasis Bendrosiomis programomis, konkretina ugdymo turinį (sudaro ilgalaikį planą), kartu planuodamas ir vertinimą. Mokomųjų dalykų ilgalaikiuose planuose, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų programose aprašo mokymosi pažangos ir pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistemą. Gimnazijoje vyrauja mokytis padedantis vertinimas –formuojamasis vertinimas.
- Mokytojas per pirmąją savo dalyko pamoką mokinius supažindina su ilgalaikiu planu ar programa, mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas, supažindina su kriterijais, kuriais vadovaudamasis, rašo sudėtinį pažymį, atsiskaitymo darbais, pristato kaupiamąjį vertinimą, mokinius informuoja, kokiu būdu bus kaupiami ir fiksuojami balai (taškai, pliusai).
Pradėdamas naują temą, pamokų ciklą ar skyrių mokytojas su mokiniais susitaria, ką jie turi pasiekti, kada, kas ir kaip bus vertinama.
2.1. Žmogaus saugos bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybas lankančių mokinių pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.
- Įrašas „atleista“ technologijoms ir (ar) kūno kultūrai įrašoma, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą.
- Pradinių klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas:
4.1. Planuojant pirmos klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su
priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis;
4.2. 1-4 klasėse taikomi ideografinio (individualios pažangos) vertinimo principai.
4.3. 1-4 klasių mokinių savarankiški, kūrybiniai darbai, testai, kontrolinės užduotys fiksuojami atitinkamose elektroninio dienyno skiltyse, įrašant mokinio pasiektą mokymosi lygį (nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) vertinimo normų kriterijus (pridedame kriterijų lentelę) ir tuos kriterijus (lygius) atitinkančius žodžius: nepasisekė, pasisekė, gerai, labai gerai.
- Mokslo metų pradžioje mokytojas supažindina mokinių tėvus su fiksuotais vertinimo principais; kartu aptaria abipusės informacijos pateikimo būdus.
- Mokinių savarankiškuose darbuose mokytojai rašo mini komentarus, nuorodas, skatinančias mokinio pažangą.
- Pradinių klasių mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami:
7.1. Formuojamuoju vertinimu:
7.1.1. Žodžiu;
7.1.2. Raštu.
7.2. Diagnostiniu vertinimu pagal pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą;
7.3. Apibendrinamuoju vertinimu.
7.4. Pusmečio mokinių pažanga fiksuojama elektroniniame dienyne. Pasiekimai fiksuojami atitinkamose elektroninio dienyno skiltyse, įrašant mokinio pasiektą mokymosi lygį pagal pasiekimų požymius, aprašytus Bendrosiose programose.
- Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu. Jei pasibaigus ugdymo procesui skirtos užduotys suteikia mokiniui, kurio mokymosi pasiekimai mokantis pagal dalyko programą fiksuoti nepatenkinamu metiniu įvertinimu, skiriami papildomi darbai. Papildomi darbai suteikia galimybę pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamą mokymosi pasiekimų lygmenį, nustatytą bendrosiose programose, Papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu įvertinimu.
- Mokiniams, tėvams (globėjams, rūpintojams) informacija apie mokinio pažangą ir pasiekimus teikiama žodžiu ir raštu. Organizuojami susirinkimai, individualūs pokalbiai, rašomi atsiliepimai, komentarai elektroniniame dienyne ir kt..
- Vertinimo normų kriterijai:
9.1. Dorinio ugdymo 1-4 klasėse mokinių mokymosi pasiekimai vertinami nurodant padarytą arba nepadarytą pažangą: „p. p“ arba „n. p“,
9.2. Kitų dalykų:
| Nepatenkinamas
lygis
|
visai neatlieka iki galo;
reikia nuolat priminti apie atliekamą užduotį; visai neatlieka užduoties arba atlieka nerūpestingai ir nepabaigia; ne dėmesingas, nedalyvauja klasės aptarimuose, veikloje, nedirba grupėje. |
| Patenkinamas lygis | tik keletą užduočių atlieka iki galo;
reikia nuolat priminti apie atliekamą užduotį; kartais neatlieka užduoties arba atlieka nerūpestingai, vėliau nei kiti ir nepabaigia; retai klauso dėmesingai, beveik nedalyvauja klasės aptarimuose, veikloje, dirba grupėje. |
| Pagrindinis lygis | geba atlikti iki galo daugelį užduočių, tačiau ne visas tinkamai;
kartkartėmis reikia priminti apie užduotį; randa pakankamai motyvų atlikti užduotį; noriai atlieka užduotis; dažnai stengiasi išmėginti save, ieško naujų užduočių, beveik visada atidžiai klausosi, dalyvauja klasės aptarimuose, veikloje, dirba grupėje. |
| Aukštesnysis lygis | geba motyvuoti savo veiklą;
pats kreipia savo veiklą norima linkme; stengiasi išmėginti save, ieško naujų užduočių; noriai atlieka užduotis; atidžiai klausosi; mielai dalyvauja klasės aptarimuose, veikloje, dirba grupėje; pats stengiasi pagerinti grupės bendradarbiavimą; imasi atsakomybės už ugdymąsi ir mokymąsi. |
– patenkinamas lygis įvertinant mokinio pasiekimus pažymiu yra orientuotas į 4 – 5;
– pagrindinis lygis įvertinant mokinio pasiekimus pažymiu yra orientuotas į 6 – 8;
– aukštesnysis lygis įvertinant mokinio pasiekimus pažymiu yra orientuotas į 9 – 10.
Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašomas „nepatenkinamas“.
- Baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas.
- Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją, į išlaikytų standartizuotų testų, TIMSS tyrimo rezultatus.
11.1. Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo , PISA tyrimo rezultatus.
- 5-8, IG-IVG klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas:
13.1. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio (5-8,IG-IIG klasės) ir vidurinio (IIIG-IVG klasės) ugdymo programą:
| Pasiekimų lygis | Pažymys | |
| Aukštesnysis | 10 | Puikiai |
| 9 | Labai gerai | |
| Pagrindinis | 8 | Gerai |
| 7 | Pakankamai gerai | |
| 6 | Patenkinamai | |
| Patenkinamas | 5 | Pakankamai patenkinamai |
| 4 | Silpnai | |
| Nepatenkinamas | 3 | Blogai |
| 2 | Labai blogai | |
| 1 | Nieko neatsakė, neatliko/atsisakė atlikti užduotį | |
13.2. Pažymiu vertinami 5-8,IG-IVG klasių mokomieji dalykai – lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos (anglų, vokiečių, rusų), istorija, pilietiškumo pagrindai, geografija, matematika, ekonomika ir verslumas, informacinės technologijos, gamtos pažinimas, biologija, chemija, fizika, menai (muzika, dailė), technologijos, kūno kultūra.
13.3. Mokytojų tarybai pritarus, mokinių pasiekimai pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių pamokose vertinami 10 balų sistema.
13.4. Tikybos, žmogaus saugos pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“.
13.5. Įrašas „neatestuota“ įrašomas, jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti arba jis yra praleidęs 2/3 dalyko pamokų be pateisinamos priežasties.
- 5 klasių mokinių vertinimas adaptaciniu periodu:
14.1. mokiniams, pradedantiems pagrindinio ugdymo programą, adaptacinio laikotarpio metu pažymiai pradedami rašyti palaipsniui:
rugsėjo mėnesį tik „7“, „8“, „9“ ir „10“ (pakankamai gerai, gerai, labai gerai, puikiai);
spalio mėnesį tik „4“, „5“, „6“, „7“, „8“, „9“ ir „10“ (tik teigiami įvertinimai);
nuo lapkričio mėnesio pereinama prie 10 balų vertinimo sistemos.
- Pasiekimų įvertinimų reikšmė: 10 – puikiai, 9 – labai gerai, 8 – gerai, 7 – pakankamai gerai, 6 – patenkinamai, 5 – pakankamai patenkinamai, 4 – silpnai, 3 – blogai, 2 – labai blogai, 1 – nieko neatsakė, neatliko užduoties, neatvyko be pateisinamos priežasties. Patenkinami įvertimai: 4-10 balų, „įskaityta“; nepatenkinami įvertinimai: 1-3 balai, „neįskaityta“, „neatestuota“.
- Mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimas vykdomas reguliariai. Vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo(si) tikslus. Pasiekimai vertinami tokiu dažnumu per pusmetį:
16.1. jei dalykui mokyti skirta 1-2 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais;
16.2. jei dalykui mokyti skirta 3-4 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 5 pažymiais;
16.3. jei dalykui mokyti skirta 5 ir daugiau pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip
7 pažymiais.
17. Mokinių mokymosi pasiekimų įvertinimo formos, už kurias rekomenduojama rašyti kaupiamąjį pažymį:
17.1. už darbą pamokoje (savarankišką darbą raštu ar žodžiu, darbą grupėje, kūrybinius darbus, individualias mokinio pastangas, aktyvumą ir kt.);
17.2. už namų darbus;
17.3. už dalyvavimą konkursuose, olimpiadose, projektinėje veikloje;
- Kontrolinių darbų organizavimo tvarka ir vertinimas.
18.1. Kontrolinių darbų tvarkaraštis, suderintas su direktoriaus pavaduotoju ugdymui, rengiamas mėnesiui ir skelbiamas mokytojų kambaryje, mokyklos skelbimų lentoje. Dėl objektyvių priežasčių mokytojas turi teisę kontrolinio darbo laiką keisti, bet būtina tai suderinti su mokiniais.
18.2. Mokytojas apie kontrolinį darbą mokinius pakartotinai informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę, supažindina su darbo struktūra, turiniu, tikslais, vertinimo kriterijais.
18.3. Per dieną organizuojamas vienas kontrolinis darbas. Jei tą dieną mokiniams organizuojamas diagnostinis testas ar bandomasis egzaminas, mokytojų suplanuoti kontroliniai darbai turi būti organizuojami kitu laiku.
18.5. Sudarant kontrolinio darbo užduotis rekomenduojama laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių eiti prie sunkesnių. Užduotimis patikrinami įvairūs mokinių gebėjimai (žinios, jų taikymas, analizė, lyginimas ir kt.).
18.6. Prie kiekvienos kontrolinio darbo užduoties ar klausimo būtina nurodyti taškus.
18.7. Mokytojas, ištaisęs kontrolinius darbus, juos grąžina mokiniams ne vėliau kaip po 10 dienų. Rekomenduojama atlikti kontrolinių darbų analizę, bendrus darbo rezultatus pristatyti visiems klasės mokiniams ir pasidžiaugti jų sėkmėmis, pagal galimybes ir poreikius nesėkmes aptarti su kiekvienu mokiniu individualiai bei numatyti būdus mokymosi spragoms šalinti.
18.8. Jeigu pusės klasės (grupės) mokinių kontrolinis darbas yra įvertintas nepatenkinamai, būtina tokį darbą perrašyti.
- Pavaduotoja ugdymui, vadovaudamasi ugdymo priežiūros planu organizuoja diagnostinių testų vykdymą 4, 8 klasėse, bandomuosius egzaminus IIG klasėje.
19.1 Darbų rezultatai aptariami metodinių grupių susirinkimuose. Metodinių grupių mokytojai analizuoja diagnostinių testų rezultatus ir priima sprendimus dėl tolesnio mokinių mokymo(si) strategijų, pedagoginės pagalbos teikimo bei ilgalaikio plano koregavimo (jei reikia). Mokytojai kartu su mokiniais analizuoja darbus, lygina jų rezultatus, nustato, kokią padarė pažangą, ką turėtų tobulinti.
- Namų darbų skyrimo ir vertinimo tvarka.
20.1. Namų darbai gali būti trumpalaikiai (juos mokiniai turi atlikti iki kitos pamokos) arba ilgalaikiai (dėl jų atlikimo termino mokytojas ir mokiniai susitaria).
20.2. Mokytojas su mokiniais susitaria dėl namų darbų skyrimo apimties, užduočių pobūdžio, vertinimo bei jo fiksavimo.
20.3. Mokytojas, taikydamas aktyviuosius mokymo(si) metodus ir racionaliai panaudodamas pamokos laiką, skiria tikslingus, diferencijuotus namų darbus, įtvirtinančius pamokoje įgytas žinias, gebėjimus, ugdančius mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą. Mokymosi sunkumų turintiems mokiniams skiria namų darbus, įtvirtinančius gautas pamokoje žinias, šalinančius mokymosi spragas bei stiprinančius motyvaciją. Skiriamus namų darbus mokytojas tikrina reguliariai ir sistemingai.
20.4. Mokytojas, siekdamas, kad mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų kontroliuoti, ar jų vaikai atlieka skiriamus namų darbus, užduotis elektroniniame dienyne užpildo konkrečiai, aiškiai nurodydamas, ką mokinys turi padaryti (pvz.: raštu atsakyti į 3 skyriaus 7 klausimą, išspręsti 1, 2, 3 uždavinius, 10 psl. ir pan.).
kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.
- Apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ar ugdymo programos baigimo pabaigoje. Pusmečių ir metiniai mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinių pasiekimų rezultatus ar lygių požymius ir įrašomi elektroniniame dienyne.
Mokiniams teikiama informacija (žodžiu, parašant komentarą ar pažymį) apie jų mokymosi pasiekimus ir nesėkmes.
Mokykloje nuolat vykdoma mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metu sukauptos informacijos sklaida (tarp mokytojų, dirbančių toje pačioje klasėje, tarp dalykų mokytojų ir klasių auklėtojų, metodinėse grupėse, metodinėje taryboje, Vaiko gerovės komisijos posėdžio metu).
- Pusmečių ir metiniai įvertinimai:
23.1. patenkinamas įvertinimas – įrašai: ,,atleista“ (,,atl.“), ,,įskaityta“ (,,įsk.“), 4-10 balų įvertinimas;
46.1.1. nepatenkinamas įvertinimas – įrašai: ,,neįskaityta“ (,,neįsk.“), ,,neatestuota“ (,,neat.“), 1-3 balų įvertinimas;
23.2. Dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio (metų) pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;
23.2.1. likus mėnesiui iki pusmečio pabaigos išvedamas signalinis trimestras; dalykų mokytojai elektroniniuose dienynuose žalia spalva išveda signalinius pusmečius; klasių auklėtojai, surašydami į pažymių knygeles signalinį pusmetį , informuoja auklėtinių tėvus apie numatomus neigiamus pusmečio įvertinimus; pagal poreikius mokiniams teikiama pagalba;
23.2.2. pusmečio pažymiai išvedami apskaičiavus per pusmetį gautų pažymių aritmetinį vidurkį, suapvalinus jį pagal matematikos apvalinimo taisykles, o metinis pažymys – apskaičiavus I, II pusmečių įvertinimų aritmetinį vidurkį ir suapvalinus jį pagal matematikos apvalinimo taisykles;
23.2.3. metinis įvertinimas mokiniui, kuris yra neatestuotas I pusmetį, savarankiškai atsiskaičiusiam per II pusmetį už I pusmečio programą, neatestuotam II pusmetį – savarankiškai atsiskaičiusiam už II pusmetį ne vėliau kaip iki mokslo metų pabaigos, išvedamas po atsiskaitymo.
- Mokytojai, klasių vadovai, pasibaigus I, II pusmečiams organizuoja mokymosi pasiekimų ir pažangos įsivertinimą (refleksiją);
24.1. mokiniai raštu analizuoja savo mokymąsi, padarytą pažangą, su mokytoju aptaria sėkmes ir nesėkmes, planuoja tolesnį mokymąsi;
24.2. mokytojai apibendrina informaciją apie mokinio, grupės ar klasės pasiekimus bei padarytą pažangą ir, jei tai reikalinga, koreguoja ilgalaikį planą.
- Metodinių grupių mokytojai analizuoja pusmečių, metinių, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų rezultatus. Priima sprendimus dėl sėkmingų mokymo(si) metodų, priemonių, naudojamų užduočių ir kt. tinkamumo, tikslingumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.