Priešmokyklinis Ugdymas
Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos tikslas – atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, galias, ugdymo poreikius, vadovaujantis humanistinėmis, demokratinėmis vertybėmis, užtikrinti palankias asmenybės raidos ir ugdymo sąlygas, padėti pasirengti sėkmingai pradėti mokytis mokykloje. Programa siekiama atliepti 5–6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant Programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis Programoje numatytas kompetencijas.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos.
Komunikavimo kompetencija – tai gebėjimas kurti, perduoti ir suprasti žinias (faktus, požiūrius ar asmenines nuostatas), etiškai naudotis verbalinėmis ir neverbalinėmis komunikavimo priemonėmis ir technologijomis.
Kultūrinė kompetencija – tai kultūrinė savimonė, grįsta žiniomis, aktyvia kultūrine raiška ir kultūriniu sąmoningumu.
Kūrybiškumo kompetencija – tai sau ir kitiems reikšmingų kūrybinių idėjų, produktų, problemų sprendimų tyrinėjimas, generavimas, kūrimas, vertinimas, išlaikant darnų santykį su savimi ir aplinka.
Pažinimo kompetencija – tai motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ši kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus.
Pilietiškumo kompetencija – tai pilietinis tapatumas ir pilietinė galia, grįsta vertybėmis, nuostatomis, žiniomis ir praktinio veikimo gebėjimais, įgalinančiais kartu su kitais atsakingai kurti demokratišką visuomenę, stiprinti Lietuvos valstybingumą.
Skaitmeninė kompetencija – tai motyvacija ir gebėjimas naudotis skaitmeninėmis technologijomis užduotims atlikti, mokytis, problemoms spręsti, dirbti, bendrauti ir bendradarbiauti, valdyti informaciją, efektyviai, tinkamai, saugiai, kritiškai, savarankiškai ir etiškai kurti ir dalytis skaitmeniniu turiniu.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija – asmens savimonė ir savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykių kūrimo gebėjimai, atsakingas sprendimų priėmimas ir asmens rūpinimasis fizine ir psichine sveikata.
Priešmokykliniame ugdyme yra skiriama 5 valandas per savaitę lietuvių kalbos ugdymui. Lietuvių kalba yra integruojama į kasdieninę veiklą. Užsiėmimai organizuojami remiantis metodine priemone (Antroji kalba ankstyvajame amžiuje. Patarimai pedagogams, mokantiems lietuvių kalbos 3 – 6 metų vaikus įstaigose, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose tautinės mažumos kalba.).
Daugiau informacijos apie priešmokyklinį ugdymą https://smsm.lrv.lt/web/lt/smm-svietimas/svietimas-priesmokyklinis-ugdymas
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa, 2022 m. rugpjūčio 24 d. Nr. V-1269m Vilnius
https://smsm.lrv.lt/web/lt/tevams/priesmokyklinis-ugdymas/priesmokyklinio-ugdymo-programa?lang=lt
Kompetencijų raidos aprašas. https://smsm.lrv.lt/web/lt/tevams/priesmokyklinis-ugdymas/priesmokyklinio-ugdymo-programa?lang=lt
PU-BP įgyvendinimo rekomendacijos https://www.emokykla.lt/upload/EMOKYKLA/BP/2022-06-10/PU-BP-Igyvendinimo-rekomendacijos-2022-06-10.pdf
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS
Priešmokyklinio ugdymo grupės veiklos trukmė per dieną -8val.(nuo 7.30 val. iki 15.30 val.). Grupę lanko 5 – 6 metų vaikai.
Priešmokyklinio ugdymo grupės dienotvarkė:
7.30 val. – 8.00 val. – Vaikų priėmimas. Susitikimas su tėvais.
8.00 val. – 9.00 val. – Ugdomoji veikla.
9.00 val. – 9.20 val. – Pusryčiai
9.30 val. – 11.00 val. – Ugdomoji veikla.
11.00 val. – 11.30 val. – Pietūs.
11.30 val. – 13.00 val. – Ugdomoji veikla.
13.00 val. – 14.30 val. – Pasivaikščiojimas. Išvykos. Gamtos stebėjimas. Tyrinėjimas. Judrieji žaidimai lauke.
14.30 val. – 15.30 val.- Nuveiktų darbų aptarimas su vaikais. Žaidimai pagal pomėgius. Tėvų konsultavimas. Vaikų išleidimas į namus.
Darbo su tėvais tikslas ir uždaviniai
Priešmokyklinio ugdymo pedagogo ir tėvų (globėjų) bendradarbiavimas grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu ir konfidencialumu, aktyvia partneryste ir atsakomybe, pagarba vienas kito poreikiams ir interesams.
• Pedagogas susipažįsta su vaiko ugdymo tradicijomis šeimoje, aptaria ugdymo lūkesčius.
• Tėvai (globėjai) informuojami apie vaiko ugdymo ir ugdymosi ypatumus.
• Siekiama užtikrinti, kad tėvai (globėjai) aktyviai dalyvautų ugdymo procese, priimdami su vaiko ugdymu ir ugdymusi susijusius sprendimus.
• Sąveika su tėvais (globėjais) grindžiama nuolatiniu individualių vaiko ugdymosi poreikių ir galimybių aptarimu, dalijimusi informacija ir patirtimi apie vaiko ugdymą ir ugdymąsi, daromą pažangą.
• Pedagogas konsultuoja tėvus (globėjus), teikia informacinę pagalbą, pasirenka bendradarbiavimo formas ir būdus.
• Prireikus priešmokyklinio ugdymo pedagogas rekomenduoja vaiko tėvams (globėjams) konsultuotis su švietimo pagalbos specialistais (logopedu, specialiuoju pedagogu, psichologu, socialiniu pedagogu ir kt.), kreiptis į įstaigos Vaiko gerovės komisiją ar pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vaiko ugdymosi poreikių pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir jo tolesnio ugdymosi rekomendacijų.
TĖVŲ INFORMAVIMO FORMOS:
- formalaus informavimo būdai (susirinkimai, atmintinės, el. laiškai, stendinė
informacija, lankstinukai, įstaigos internetinė svetainė ir kt.);
- neformalaus informavimo būdai (pokalbis, pasitarimas).
ŠEIMOS ĮSITRAUKIMO IR DALYVAVIMO GALIMYBĖS:
- įtraukiant tėvus į grupės veiklos organizavimo sprendimų priėmimą;
- suteikiant galimybę patiems pasirinkti įsijungimo į ugdymo procesą būdus ir formas:
kur, kaip ir kada?
- klausiant ir atsižvelgiant į tėvų nuomonę;
- teikiant tėvams grįžtamąjį ryšį apie dalyvavimo naudingumą.
ŠEIMOS ĮTRAUKIMAS Į UGDYMO PROCESĄ:
Dalyvavimas veikloje:
- suteikti galimybę inicijuoti ir organizuoti ugdomąsias veiklas;
- kartu spręsti grupėje kylančias problemas;
- skatinti teikti idėjas, pasiūlymus ir pan.;
- būti aktyviais vaikų švenčių dalyviais.
Kiti būdai:
- šeimų kūrybinės akcijos, sportinės varžybos, šeimos vakarai;
- bendros išvykos, mugės, projektai ir kt.;
- kartu kuriama ugdymo(si) aplinka;
- internetiniai tėvų forumai.
ŠEIMOS ŠVIETIMAS
Organizuojamas atsižvelgiant į:
- priešmokyklinio ugdymo tikslą ir uždavinius;
- laukiamus programos įgyvendinimo rezultatus;
- priešmokyklinio ir pradinio ugdymo dermę;
- tėvams aktualius klausimus;
- pedagogui svarbius vaikų ugdymo, elgesio, veiklos organizavimo klausimus;
- grupėje kylančias problemas.
ŠEIMOS ŠVIETIMO FORMOS IR BŪDAI:
- dalykiniai susirinkimai;
- neformalūs susirinkimai;
- diskusijos;
- konferencijos;
- seminarai;
- straipsniai;
- stendinė informacija;
- vaikų kūrybos parodos;
- įstaigos interneto svetainė.
PAGALBĄ VAIKUI IR ŠEIMAI TEIKIA:
- Priešmokyklinio ugdymo pedagogas;
- Kiti įstaigoje dirbantys specialistai (logopedas, socialinis pedagogas ir kt.);
- Ugdymo įstaigos vadovai;
- Įstaigos vaiko gerovės komisija;
- Rajono pedagoginė psichologinė tarnyba;
Eismo taisyklės žinosi, nieko kely nebijosi
Berniukų ir mergaičių dienos priešmokyklinėje grupėje
„ Priešmokyklinukai švenčia gimtadienius “
Ugdytinių gimtadienių paminėjimas tapo tradicija. Tėvai atneša vaišių, todėl ir vaišinami vaikai. Pagerbamas jubiliatas.
Švesti, džiaugtis ir dalintis geromis emocijomis! Kada tai daryti, jei ne vakystėje!



,,Konservuojam rudenį“- darbelis, kurį vaikai gali padaryti iš gamtoje randamų gėrybių.
Močiutė konservuoja, mamytė konservuoja, teta konservuoja, kaimynė konservuoja ir vaikai konservuoja. Ir ne bet ką, o RUDENĮ! Priešmokyklinio ugdymo grupės „Boružėlės“ ugdytiniai kartu su priešmokyklinio ugdymo mokytoja linksmai leido popietę „konservuodami rudenį“. Ruduo ir konservavimas- du neatsiejami dalykai. O jei užkonservavus patį rudenį? Ši idėja mums labai patiko. Tam reikėjo pasiimti stiklainį ir išeiti į rudenėjantį parką. O ten, pririnkome kaštonų, gilių, lapų, šakelių, sudėjome jas į indelį, užpylėme vandeniu ir užkonservavome. Tikimės, kad tokios veiklos padės smagiai praleisti laiką.
Rugsėjo 15 – ,, Taško diena “.
Buvo daug įdomios veiklos:žaidimų, skaičiavimo, spalvinimo ir kaip gi be dovanų: diplomų, medalių ir piešinių. Linksmai ir aktyviai praleidom laiką.
Mažieji lankė kapines

Prieš atostogas priešmokyklinukai apsilankė kapinėse. Vaikai degė žvakutes ant apleistų kapų. Kapinėse vaikai apžiūrėjo įvairius paminklus, antkapius, įrašus paminkluose. Sužinojo, kaip elgtis kapinėse ir kas svarbiausia. Vaikai buvo kaip niekad susikaupę, tylūs. Grįžę dalinosi įspūdžiais, kas šioje išvykoje labiausiai įsiminė.
,, Rudens gėrybių paroda“
Šiemet, kaip ir kiekvieną rudenį, vyko darbelių ir rudens gėrybių paroda. Vaikai ir jų tėveliai sukūrė nuostabius darbelius iš vaisių, daržovių, medžių lapų bei kitų rudens gėrybių.
Spalvoto ir turtingo rudens darbeliai visą savaitę džiugino mokyklos bendruomenę. Parodos tikslas-skatinti vaikų kūrybiškumą, originalias meninės saviraiškos formas. Vaikai ir jų tėveliai, darydami įvairius darbelius iš vaisių, daržovių ir kitų rudens gėrybių, nustebino visus savo išradingumu, kūrybiškumu, meniškumu.
Dėkojame vaikučiams ir jų tėveliams už kūrybiškus darbelius ir aktyvų dalyvavimą parodėlėje.
Priešmokyklinė grupė spalio 20 dieną lankėsi mūsų mokyklos bibliotekoje. Čia vaikai atėjo susipažinti su ypatingą vieta, kur saugoma galybė knygų. Bibliotekininkė papasakojo apie biblioteką.Supažindino su vaikų literatūros skyriumi.Vaikams parodė pasakų, pažintines, erdvines, žaislines knygutes, skirtos ne tik skaityti, bet ir žaisti, stebuklingos, įvairiaspalvės, skirtingo dydžio ir formato. Vaikai apžiūrinėjo knygeles, kiekvienas sau rado kažką naujo ir įdomaus.
Tikimės, kad ateityje jie tikrai su mielu noru lankysis bibliotekoje ir skaitys knygas.
„Niekas kitas taip nesužadina ir neugdo
vaiko vaizduotės,
kaip knyga.
Pamatykime džiaugsmą vaiko akyse,
kai jis perskaito pirmąjį žodį ir
į rankas pasiima pirmąją knygutę“.
(Astrida Lindgren).