Kasmet būna toks vakaras, kuris lyg sena prisiminimų knyga kviečia sustoti ir įsižiūrėti į tai, kas buvo, bet nepradingo, į tai, kas seniai prasidėjo, bet lyg ir vis dar nepasibaigė…  Tokį vakarą atrodo, kad mūsų gimnazija laukia net ne sugrįžtančių, o tik laikinai trumpam kažkur išbėgusių…