Kasmet būna toks vakaras, kuris lyg sena prisiminimų knyga kviečia sustoti ir įsižiūrėti į tai, kas buvo, bet nepradingo, į tai, kas seniai prasidėjo, bet lyg ir vis dar nepasibaigė…  Tokį vakarą atrodo, kad mūsų gimnazija laukia net ne sugrįžtančių, o tik laikinai trumpam kažkur išbėgusių… 

Tai buvusių abiturientų susitikimo šventė panaši į seną, bet labiausiai branginamą juodai baltą nuotrauką, todėl šiais metais besirenkančius svečius pasitiko nostalgiška muzika ir baltais balionais su simboliniais buvusių mokinių vardais dekoruota gimnazijos aktų salė, kurioje kiekvienai mokyklos baigimo jubiliejų švenčiančiai klasei skambėjo šilti, jautrūs padėkos ir sveikinimo žodžiai bei muzikinės dovanos-staigmenos. 

Vakarui įpusėjus toliau kalbėjome, pasakojome, juokėmės tik šiek tiek mažesnėse grupelėse – klasėse. Dar vėliau vėl visi kartu šokome, dainavome ir dalinomės susitikimo džiaugsmu taip, kad vieną akimirką ėmė atrodyti, jog neliko skirties tarp jaunesnio ir vyresnio, tarp sutinkančiojo ir svečio, buvo tik viena didelė gimnazijos kartų šeima besitęsianti iš praeities į ateitį… 

Dar kartą dėkojame visiems atvykusiems, dalyvavusiems ir kūrusiems ypatingą šio šalto, snieguoto, bet magiško vakaro atmosferą.

Lietuvių kalbos mokytoja Diana Bisikirskienė